inkorporacija

Inkorporacija – tai kalbos reiškinys, kai vienas žodis (dažniausiai veiksmažodis) gramatiškai ar semantiškai „įtraukia“ į save kitus žodžius (pvz., objektą, prielinksnį ar net subjektą), sudarydamas vientisą žodžio formą. Tai būdinga daugiausia polisintetinėms kalboms (pvz., kai kurioms indėnų, Kaukazo ar paleosibiro kalboms).

Trumpai: Vienas žodis veikia kaip ištisa frazė ar sakinys.

Pavyzdžiai:
1. Čiukčių kalba (polisintetinė):
„Təmyŋəlevtpəγtərkən“ – vienas žodis, reiškiantis:
„Aš tau storą didelę gabalą duodu“.

2. Mohawk kalba (Šiaurės Amerikos indėnų):
„Washakotya'tawitsherahetkvhta'se“ – reiškia:
„Jis padėjo jam įkelti dėžę į automobilį“.

3. Sintetinis pavyzdys lotynų kalboje (mažiau tipiškas, bet iliustruoja idėją):
„Agricola“ („ūkininkas“) – iš „ager“ (laukas) + „colo“ (dirbu).

Svarbu: Inkorporacija skiriasi nuo įprastų sudurtinių žodžių, nes ji dažnai keičia gramatinę struktūrą ir gali įtraukti ne tik papildinius, bet ir veikėjus ar aplinkybes. Lietuvių kalboje šis reiškinys nėra būdingas.




Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'inkorporacija' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė