hot jazz
"Hot jazz" – tai ankstyvasis, energingas ir improvizuotas džiazo stilius, kilęs iš Niujorko ir Čikagos XX a. 3-ajame dešimtmetyje. Jis pasižymi aukštu energijos lygiu, kolektyvine improvizacija ir "karšta", emocionalia atlikimo atmosfera. Dažnai atliekamas mažomis grupėmis (ansambliais).
Pagrindiniai bruožai:
Greitas tempas ir dinamiškas atlikimas.
Akcentuojama individuali ir kolektyvinė improvizacija.
Dažnai naudojami ragtime ir bliuzo elementai.
Priešingybė vėlesniam, šaltesniam ir labiau struktūrizuotam "swing" stiliui.
Pavyzdžiai:
1. Louis Armstrong and His Hot Five / Hot Seven – klasikiniai įrašai, tokie kaip "West End Blues" (1928) ar "Hotter Than That" (1927), yra "hot jazz" epitomas.
2. Jelly Roll Morton and His Red Hot Peppers – jų kūrinys "Black Bottom Stomp" (1926) puikiai atspindi šio stilio energiją ir sudėtingą ansamblinę improvizaciją.
3. Bix Beiderbecke – kornetininkas, kurio atlikimas (pvz., įraše "Singin' the Blues" su Frankie Trumbauer) buvo karštas, bet ir liriskai subtilus.
Trumpai tariant, "hot jazz" – tai džiazo pradinio susijaudinimo ir eksperimentavimo era, kuri pagrindė modernaus džiazo pamatą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.