homeopatija

Homeopatija – tai alternatyvios medicinos sistema, sukūrė vokiečių gydytojas Samuelis Hahnemannas XVIII a. pabaigoje. Jos pagrindinis principas – „panašus gydo panašų“ (similia similibus curantur), t. y. medžiagos, sukeliančios tam tikrus simptomus sveikam žmogui, gali išgydyti tuos pačius simptomus sergančiam žmogui, jei naudojamos itin mažomis dozėmis (dažnai labai atskiestos, net iki molekulių nebuvimo).

Pagrindinės savybės:
1. Atskiedimas ir potencijavimas – medžiaga kelis kartus atskiedžiama ir suplakama, kad „aktyvuotis“ jos gydomosios galios.
2. Individualus požiūris – gydymas parenkamas pagal visus paciento simptomus, o ne tik diagnozę.
3. Natūralios kilmės vaistai – dažniausiai augalinės, mineralinės ar gyvūninės kilmės.

Pavyzdžiai homeopatinių vaistų:
1. Arnika (Arnica montana) – naudojama nuo sumušimų, mėlynių, raumenų skausmo po fizinio krūvio.
2. Allium cepa (svogūno ekstraktas) – skiriama nuo peršėjimo, skysčių iš nosies, ašarojančių akių (simptomai panašūs į tuos, kuriuos sukelia pjaustant svogūnus).
3. Nux vomica (vėmimo riešutas) – naudojama nuo virškinimo sutrikimų, nemigos ar stresą sukeliančių galvos skausmų.

Svarbu: Homeopatija yra ginčytina mokslo bendruomenėje, nes daugelio jos preparatų veiksmingumas neįrodytas moksliniais tyrimais, o veikimo mechanizmai prieštarauja šiuolaikinės medicinos žinioms. Daugelyje šalių ji laikoma pseudomokslu, tačiau turi šalininkų dėl individualaus požiūrio ir tariamo saugumo.

• Terminai: homeopatija

Įrašas
Paaiškinimas	Homeopatija – tai alternatyvios medicinos sistema, sukūrė vokiečių gydytojas Samuelis Hahnemannas XVIII a. pabaigoje. Jos pagrindinis principas – „panašus gydo panašų“ (similia similibus curantur), t. y. medžiagos, sukeliančios tam tikrus simptomus sveikam žmogui, gali išgydyti tuos pačius simptomus sergančiam žmogui, jei naudojamos itin mažomis dozėmis (dažnai labai atskiestos, net iki molekulių nebuvimo). Pagrindinės savybės: 1. Atskiedimas ir potencijavimas – medžiaga kelis kartus atskiedžiama ir suplakama, kad „aktyvuotis“ jos gydomosios galios. 2. Individualus požiūris – gydymas parenkamas pagal visus paciento simptomus, o ne tik diagnozę. 3. Natūralios kilmės vaistai – dažniausiai augalinės, mineralinės ar gyvūninės kilmės. Pavyzdžiai homeopatinių vaistų: 1. Arnika (Arnica montana) – naudojama nuo sumušimų, mėlynių, raumenų skausmo po fizinio krūvio. 2. Allium cepa (svogūno ekstraktas) – skiriama nuo peršėjimo, skysčių iš nosies, ašarojančių akių (simptomai panašūs į tuos, kuriuos sukelia pjaustant svogūnus). 3. Nux vomica (vėmimo riešutas) – naudojama nuo virškinimo sutrikimų, nemigos ar stresą sukeliančių galvos skausmų. Svarbu: Homeopatija yra ginčytina mokslo bendruomenėje, nes daugelio jos preparatų veiksmingumas neįrodytas moksliniais tyrimais, o veikimo mechanizmai prieštarauja šiuolaikinės medicinos žinioms. Daugelyje šalių ji laikoma pseudomokslu, tačiau turi šalininkų dėl individualaus požiūrio ir tariamo saugumo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.