hiperborėjai
Hiperborėjai (lot. Hyperborei, gr. Ὑπερβόρεοι) – senovės graikų mitologijoje ir geografijoje – legendinis šiaurės tautų, gyvenančių „už šiaurės vėjo“ (Borejo), kraštas. Jie buvo vaizduojami kaip laimingi, ilgaamžiai, gyvenantys nuolatinėje gerovėje ir garbinantys dievą Apoloną.
Trumpai:
Tai mitinė, toli šiaurėje esanti žemė ir jos gyventojai, simbolizuojantys tobulumą, ramybę ir atokumą nuo įprasto pasaulio.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Mene ir literatūroje:
> „Jis jautėsi lyg hiperborėjus, atsiskyręs nuo triukšmingos civilizacijos ir gyvenantis savo tobuloje darnos karalystėje.“
2. Metaforiškai apie atokią ar idealizuotą vietą:
> „Tas kalnų kaimelis mums atrodė kaip tikra hiperborėjų žemė – tyli, gryna ir atsieta nuo miesto sūkurio.“
3. Istoriniame kontekste:
> „Senovės graikai tikėjo, kad hiperborėjai siuntė dovanas Apolonui į Delus per šventųjų pasiuntinių.“
Svarbu: Terminas dabar vartojamas dažniausiai poetiškai ar metaforiškai, nurodant kažką tolimo, nepasiekiamo ar idealaus, o ne realų geografinį regioną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.