hilomorfizmas
Hilomorfizmas – tai filosofinė sąvoka, kilusi iš Aristotelio filosofijos, pagal kurią kiekviena materiali esybė sudaryta iš dviejų principų:
1. Medžiagos (hylē) – pasyviojo, neapibrėžto pagrindo.
2. Formos (morphē) – aktyviosios, apibrėžiančiosios struktūros, suteikiančios esybei jos specifiškumą.
Pagal hilomorfizmą, bet koks objektas (pvz., žmogus, medis, akmuo) egzistuoja tik kaip medžiagos ir formos vientisumas. Forma „išryškina“ medžiagos potencialumą ir nulemia, kas yra tas objektas.
Pavyzdžiai:
1. Skulptūra
- Medžiaga: marmuro blokas.
- Forma: skulptoriaus suteikta figūros forma (pvz., žmogaus formą).
- Be formos marmuras lieka tik potencialia skulptūra;
forma jį paverčia konkrečiu kūriniu.
2. Žmogus (pagal Aristotelį)
- Medžiaga: kūnas (fizinė substancija).
- Forma: siela (gyvybės principas, racionalumas).
- Tik kartu jie sudaro gyvą žmogų – kūnas be sielos būtų tik organinis medžiagos kompleksas.
3. Stalas
- Medžiaga: mediena, vinys, dažai.
- Forma: konstrukcija, paskirtis (pvz., paviršius rašymui ar valgiui).
- Forma nulemia, kad medžiaga tampa funkcionaliu objektu, o ne krūva medžiagų.
Trumpai:
Hilomorfizmas teigia, kad viskas, kas materialiai egzistuoja, yra medžiagos ir formos sintezė. Tai viena iš pagrindinių substancijos teorijų vakarietiškoje metafizikoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.