Harmonika – tai mažas, rankinis muzikos instrumentas, kuris grojamas pučiant ir traukiant orą per metalines kaladėles (liežuvėlius), kurios sukuria garsą.
Trumpai: Pučiamasis muzikos instrumentas su metalinėmis kaladėlėmis, dažniausiai laikomas rankose, grojamas pučiant ir traukiant orą į jį bei judinant slankiklius arba mygtukus.
Pavyzdžiai:
1. Dėdė Antanas groja harmonika kaimo šventėje – čia dažniausiai turima omenyje rankinė armonikėlė (dažnai vadinama „liaudies“ arba „vokaline“ harmonika), kuri dažnai naudojama liaudies muzikoje.
2. Vaikas išmoko groti harmonika mokykloje – šiame sakinyje gali būti kalbama apie pučiamąją harmoniką (dažniausiai žinomą kaip „mūrinė harmonikėlė“ ar „Hohner“ tipo harmonika), kuri yra populiari pradedantiesiems.
Svarbu: Lietuvių kalboje žodis „harmonika“ gali reikšti du pagrindinius instrumentus:
Rankinė armonikėlė (accordion) – didesnis instrumentas su klaviatūra ir meškomis.
Pučiamoji harmonikėlė (mouth organ/harmonica) – mažas, į lūpas dedamas instrumentas.
Konkrečią reikšmę dažniausiai nurodo kontekstas. Bendrąja prasme – tai bet koks iš minėtų pučiamųjų instrumentų su metalinėmis kaladėlėmis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.