gliptodontai

Gliptodontai (angl. glyptodonts) – tai išnykę šarvuoti žinduoliai, gyvenę Pietų ir Šiaurės Amerikoje nuo vėlyvojo mioceno iki pleistoceno laikotarpio (maždaug prieš 20 mln. – 10 tūkst. metų). Jie buvo giminingi šiuolaikiniams šarvuočiams, bet daug didesni – kai kurie iš jų siekė 3 metrų ilgį ir sverdavo iki 2 tonų. Charakteringiausias požymis – vientisas, kaulinis šarvas, primenantis vėžlio kiautą, ir galinga uodega, dažnai su kauline kamuoliu ar dygliais gynybei.

Pavyzdžiai:
1. Doedicurus – vienas didžiausių gliptodontų, turėjęs masyvią uodegą su kauline spyna, kurią galėjo naudoti kaip ginklą.
2. Glyptodon – tipinis atstovas, panašus į didelį vėžlį, gyvenęs stepėse ir miškų pakraščiuose, maitinęsis augalija.

Gliptodontai išnyko maždaug prieš 10–8 tūkst. metų, greičiausiai dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos.

Įrašas
Paaiškinimas	Gliptodontai (angl. glyptodonts) – tai išnykę šarvuoti žinduoliai, gyvenę Pietų ir Šiaurės Amerikoje nuo vėlyvojo mioceno iki pleistoceno laikotarpio (maždaug prieš 20 mln. – 10 tūkst. metų). Jie buvo giminingi šiuolaikiniams šarvuočiams, bet daug didesni – kai kurie iš jų siekė 3 metrų ilgį ir sverdavo iki 2 tonų. Charakteringiausias požymis – vientisas, kaulinis šarvas, primenantis vėžlio kiautą, ir galinga uodega, dažnai su kauline kamuoliu ar dygliais gynybei. Pavyzdžiai: 1. Doedicurus – vienas didžiausių gliptodontų, turėjęs masyvią uodegą su kauline spyna, kurią galėjo naudoti kaip ginklą. 2. Glyptodon – tipinis atstovas, panašus į didelį vėžlį, gyvenęs stepėse ir miškų pakraščiuose, maitinęsis augalija. Gliptodontai išnyko maždaug prieš 10–8 tūkst. metų, greičiausiai dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.