giaūras

Giaūras – tai senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „gyvas, gyvybingas, gyvybę turintis“. Kilęs iš indoeuropiečių prokalbės šaknies gʷih₃wós (gyvas).

Pavyzdžiai:

1. Tiesiogine prasme (apie gyvus organizmus):
„Miške girdėjau tik giaūrų paukščių giesmes.“
(„Miške girdėjau tik gyvų paukščių giesmes.“)

2. Perkeltine prasme (apie gyvybingumą, energiją):
„Senelis, nors ir senas, vis dar giaūras ir judrius.“
(„Senelis, nors ir senas, vis dar gyvybingas ir judrus.“)

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje nėra vartojamas, bet sutinkamas senuosiuose tekstuose, tautosakoje ar tarmėse. Jo atitikmuo – standartinėje kalboje yra „gyvas“ arba „gyvybingas“.

Įrašas
Paaiškinimas	Giaūras – tai senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „gyvas, gyvybingas, gyvybę turintis“. Kilęs iš indoeuropiečių prokalbės šaknies gʷih₃wós (gyvas). Pavyzdžiai: 1. Tiesiogine prasme (apie gyvus organizmus): „Miške girdėjau tik giaūrų paukščių giesmes.“ („Miške girdėjau tik gyvų paukščių giesmes.“) 2. Perkeltine prasme (apie gyvybingumą, energiją): „Senelis, nors ir senas, vis dar giaūras ir judrius.“ („Senelis, nors ir senas, vis dar gyvybingas ir judrus.“) Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje nėra vartojamas, bet sutinkamas senuosiuose tekstuose, tautosakoje ar tarmėse. Jo atitikmuo – standartinėje kalboje yra „gyvas“ arba „gyvybingas“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.