fuzilierius
Fuzilierius – tai istorinis kariuomenės pėstininkų specializacijos terminas, kilęs iš prancūzų kalbos (fusilier). Jis reiškė:
1. XVII–XIX a.: Pėstininką, ginkluotą šautuvu (fuzilija), dažnai – elitinį ar specializuotą kareivį (pvz., grenadierių priešprieša).
2. Šiuolaikinėje kariuomenėje: Simbolinis ar ceremoninis pavadinimas tam tikriems pulkams ar padaliniui (pvz., Britų armijos Royal Fusiliers).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis:
„Napoleono kariuomenėje fuzilieriai sudarė pagrindinę pėstininkų dalį, kovoję su šautuvais.“
2. Šiuolaikinis:
„Karališkieji fuzilieriai – tai vienas seniausių Britų armijos pėstininkų pulkų, dalyvaujantis ir ceremonijose, ir kovinėse operacijose.“
Trumpai: Fuzilierius – šautuvu ginkluotas pėstininkas, istoriškai svarbus Europos kariuomenėse, o šiandien dažniau asocijuojamas su tradicinių dalinių pavadinimais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.