Fuga (lot. fuga – 'bėgimas, pabėgimas') – tai:
1. Muzikoje: griežtos formos kontrapunktinis kūrinys, kuriame viena ar kelios temos imituojamos skirtinguose balsuose.
Pavyzdys: Johano Sebastiano Bacho „Fuga D minor“ iš „Gerai temperuoto klavširo“.
Pavyzdys: Volfgango Amadėjaus Mocarto „Fuga C minor“ (KV 426).
2. Retesnė reikšmė (literatūroje, kalboje): pabėgimas, ištrūkimas, bėgimas nuo ko nors.
Pavyzdys: „Jo fuga iš kalėjimo buvo drąsi ir sumaniai suplanuota.“
Pavyzdys: „Fuga nuo tikrovės į fantazijų pasaulį.“
Trumpai: Dažniausiai vartojama muzikos terminas, reiškiantis imitacinę polifoninę kompoziciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.