finitinis

Finitinis – tai būdvardis, reiškiantis ribotas, baigtinis, turintis galą ar apibrėžtą dydį/ilgį. Jis dažniausiai vartojamas kalbant apie kiekybinius apribojimus, pavyzdžiui, matematikoje, fizikoje, filosofijoje ar kasdienėje kalboje.

Pavyzdžiai:

1. Matematikoje:
„Aibė, turinti baigtinį elementų skaičių, vadinama finitine aibe.“
(Priešingybė – begalinė aibė).

2. Kasdienėje kalboje:
„Žmogaus gyvenimas yra finitinis – jis turi pradžią ir pabaigą.“
„Šis projektas turi finitinį biudžetą, todėl negalime leisti be galo daug pinigų.“

Trumpai: Finitinis = ribotas, turintis galą, nebegalinis.

Įrašas
Paaiškinimas	Finitinis – tai būdvardis, reiškiantis ribotas, baigtinis, turintis galą ar apibrėžtą dydį/ilgį. Jis dažniausiai vartojamas kalbant apie kiekybinius apribojimus, pavyzdžiui, matematikoje, fizikoje, filosofijoje ar kasdienėje kalboje. Pavyzdžiai: 1. Matematikoje: „Aibė, turinti baigtinį elementų skaičių, vadinama finitine aibe.“ (Priešingybė – begalinė aibė). 2. Kasdienėje kalboje: „Žmogaus gyvenimas yra finitinis – jis turi pradžią ir pabaigą.“ „Šis projektas turi finitinį biudžetą, todėl negalime leisti be galo daug pinigų.“ Trumpai: Finitinis = ribotas, turintis galą, nebegalinis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.