Epikūrininkas – tai žmogus, kuris laikosi epikūrizmo filosofijos, t. y. siekia malonumų, laimės ir ramybės kaip pagrindinio gyvenimo tikslo, tačiau su sąmoningu atsiribojimu nuo pernelyg aistrų ar materialinių troškimų, kad išvengtų kančių. Tai ne sinonimas prabangai ar ištvermės trūkumui, o pusiausvyros ir proto valdymo filosofija.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Senovės Graikijos filosofas Epikūras (341–270 m. pr. Kr.) buvo pirmasis epikūrininkas, mokęs, kad laimę pasiekia per kūniškus ir dvasinius malonumus, draugystę, atsiribojimą nuo bereikalingų nerimų.
2. Šiuolaikinis: Žmogus, kuris renkasi paprastą, ramų gyvenimą prie gamtos su mažais materialiniais reikalavimais, vertina draugų bendravimą, sveiką maistą ir laisvalaikį, vengdamas perteklinio streso ar prabangos – gali būti vadinamas epikūrininku.
Trumpai: Epikūrininkas – ramybės ir paprastų malonumų ieškotojas, o ne išlaipintoji prabangos gerbėjas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.