epigrafika
Epigrafika – tai istorijos mokslo šaka, tirianti ant įvairių paviršių (akmuo, metalas, molis ir kt.) išraižytus ar išgraviruotus užrašus (epigrafus). Ji analizuoja jų turinį, rašto stilius, kalbą, datavimą ir istorinį kontekstą.
Pavyzdžiai:
1. Senovės Romos paminklų užrašai – pavyzdžiui, užrašai triumfo arkuose ar kapo stelose, kurie byloja apie asmenis, įvykius ar įstatymus.
2. Viduramžių bažnyčių įrašai – ant sienų, varpų ar liturginių daiktų išlikę užrašai, dažnai lotynų kalba, atskleidžiantys fundatorių vardus, datas ar religinius tekstus.
3. Klinėtiškas raštas – vienas seniausių žinomų rašto sistemų, išraižytas molio lentelėse (pvz., Mesopotamijoje), kuriuo užfiksuota prekyba, įstatymai ar mitai.
Epigrafika padeda atkurti senovės kultūrų istoriją, kalbą ir socialinę struktūrą, kai kiti šaltiniai gali būti neprieinami.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.