epifenomenalizmas
Epifenomenalizmas – tai filosofinė doktrina, teigianti, kad psichiniai reiškiniai (mintys, jausmai, sąmonė) yra tiesioginiai smegenų fizinių procesų šalutiniai produktai (epifenomenai), kurie neturi jokios priežastinės įtakos fiziniam pasauliu ar kūnui. Kitaip tariant, psichiniai reiškiniai yra kaip „šešėlis“, kurį meta fiziniai procesai, bet pats šešėlis nieko negali paveikti.
Pagrindinė idėja:
Fizinės būsenos → sukelia → psichines būsenas, bet psichinės būsenos nesukelia fizinių pokyčių.
Pavyzdžiai:
1. Skausmo jausmas
Kai įkandate į liežuvį, nervų signalai keliauja į smegenis ir sukelia fizinį smegenų procesą. Šis procesas sukelia skausmo pojūtį (psichinę būseną), tačiau pats pojūtis nesukelia atsitraukimo nuo aštrumo – atsitraukiate dėl to paties pirminio fizinio signalo, o ne dėl sąmoningo skausmo patyrimo.
2. Minties atsiradimas
Jūs galvojate: „Norėčiau pakelti ranką“. Epifenomenalizmas teigtų, kad ši mintis atsiranda kaip pasekmė smegenų neuronų aktyvumo, kuris jau buvo nulemęs rankos pakėlimą. Mintis yra tik „šalutinis efektas“, o ne rankos judėjimo priežastis.
Svarbu: Epifenomenalizmas ginčija intuityvią idėją, kad mūsų sąmoningi sprendimai kontroliuoja veiksmus. Jis dažnai siejamas su materializmu ir diskusijomis apie laisvalaikį, sąmonę ir mokslinį pasaulėvaizdį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.