enkomjenda
"Enkomjenda" – tai istorinis terminas, kilęs iš ispanų kalbos (encomienda), reiškiantis žemių ir vietinių gyventojų atidavimą kolonistui valdyti ir išnaudoti mainais už "apšvietimą" ir "apsaugą".
Trumpai:
Tai buvo panašu į vergovę, kai vietiniai (pvz., Lotynų Amerikos indėnai) priversti dirbti kolonistų žemėse ar mokėti duoklę, nominaliai mainais už krikščionybės skleidimą ir kolonijinę "globą".
Pavyzdžiai:
1. Lotynų Amerikoje (XVI–XVIII a.):
Ispanų konkistadoras gaudavo enkomjendą su šimtais indėnų, kurie dirbdavo jo aukso kasyklose ar plantacijose. Formaliai jis turėjo juos "apkrikštyti", tačiau dažniausiai tai buvo žiauri eksploatacija.
2. Filipinuose (Ispanų valdymo metais):
Vienuoliai ar kariniai pareigūnai gaudavo enkomjendą, valdydami kaimų gyventojus, kurie mokėdavo duoklę javais ar darbu.
Svarbu: Enkomjenda buvo ne žemės nuoma, o žmonių valdymo sistema. Ji pamažu nyko dėl piktnaudžiavimų ir vietinių gyventojų mirtingumo, virsdama kitomis priespaudos formomis (pvz., hacjendomis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.