x
enklizė [gr. enklisis], enklitiko šliejimasis prie kirčiuoto prieš jį esančio žodžio ir sudarymas su juo vieno akcentuacinio vieneto;
enklizė būdinga slavų, baltų ir kitoms indoeuropiečių kalboms.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.