eneolitas
Eneolitas – tai archeologinis laikotarpis, kuris reiškia vėlyvąjį neolitą arba varinį amžių. Tai laikotarpis, kai žmonės jau naudojo varį, bet dar plačiai naudojo ir akmeninius įrankius. Eneolitas yra tarp neolito (akmens amžiaus) ir bronzos amžiaus.
Pagrindiniai bruožai:
- Pirmasis metalo (varo) naudojimas.
- Žemdirbystės ir gyvulininkystės tobulėjimas.
- Socialinės diferenciacijos pradžia (atsirado turtingesnių ir skurdesnių žmonių sluoksnių).
- Sudėtingesnės religinės apeigos ir monumentali architektūra (pvz., megalitai).
Pavyzdžiai:
1. Europoje: Tripolės kultūra (Ukraina, Moldavija, Rumunija), kuri pasižymėjo dideliais gyvenvietėmis, keramika su geometriniais ornamentais.
2. Lietuvoje: Narvos kultūra ir Žalvario ežero kultūra, kurių atstovai vertėsi žemdirbyste, medžiokle, naudojo varinius papuošalus.
3. Artimuosiuose Rytuose: Uruko laikotarpis Mesopotamijoje, kai atsirado pirmieji miestai, raštas ir sudėtinga socialinė struktūra.
Trumpai tariant, eneolitas – tai pereinamasis laikotarpis iš akmeninio amžiaus į metalų amžių, pasižymintis pirmąja metalo apdirbimo patirtimi ir visuomenės sudėtingėjimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.