megalitai
Megalitai (iš graikų kalbos: megas – „didysis“ + lithos – „akmuo“) – tai priešistoriniai didžiuliai akmeniniai statiniai ar konstrukcijos, dažniausiai datuojami neolito ir bronzos amžiais. Jie buvo naudojami kaip kapavietės, ritualinės vietos ar astronominiai stebėjimų objektai.
Pagrindinės charakteristikos:
- Gaminami iš vieno ar kelių milžiniškų akmenų, dažnai neapdorotų.
- Paplitę visame pasaulyje (Europoje, Azijoje, Afrikoje, Amerikoje).
- Susiję su ankstyvųjų žemdirbių bendruomenių religiniais ir socialiniais papročiais.
Pavyzdžiai:
1. Stounhendžas (Anglija) – žiedinė megalitų konstrukcija, tikriausiai naudota kaip šventvietė arba astronominis kalendorius.
2. Karnako menhirai (Prancūzija) – eilės stovinčių akmenų, galbūt skirtos apeigoms arba kaip teritorijos žymėjimas.
3. Moai statulos (Velykų sala) – monumentalios akmeninės figūros, atstovaujančios protėvius.
Trumpai: Megalitai – tai priešistoriniai dideli akmenys ar jų konstrukcijos, naudotos kulto, laidotuvių ar bendruomeninės veiklos tikslais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.