empirėjus
Empirėjus (lot. empyreus iš gr. empyros – „ugningas“) – tai:
1. Religijoje, mitologijoje – aukščiausias dangaus sluoksnis, kurį sudaro gryna šviesa arba amžinas ugnis;
dieviškosios esybės buveinė.
2. Perkeltine prasme – tobulumo, grožio, džiaugsmo viršūnė;
rojus, idealio būsenos vieta.
Pavyzdžiai:
1. Religinis kontekstas: Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ empirėjus yra aukščiausia dangaus sritis, kur gyvena Dievas ir šventieji.
2. Perkeltinė reikšmė: Meno kūrėjui ta simfonija buvo lyg muzikinis empirėjus – tobulumas, kurio jis siekė visą gyvenimą.
Trumpai tariant: empirėjus – tai „aukščiausias dangus“ arba „tobulumo viršūnė“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.