x
emòcija [pranc. émotion < lot. emoveo — jaudinu], dvasinė būsena, kurią sukelia pusiausvyros santykiuose su aplinka sutrikimas;
smarkus jausmo išgyvenimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.