Egoteizmas – tai filosofinė ar religinė pozicija, pagal kurią asmuo save laiko dievu arba teigia, kad jo asmenybė yra dieviškos prigimties. Tai gali reikšti savęs dievinimą, tikėjimą, kad individas yra aukščiausia realybė, arba identifikavimąsi su dievybe per mistinę patirtį.
Trumpai: Egoteizmas – tai tikėjimas "Aš esu Dievas" arba "Mano ego yra dieviškas".
Pavyzdžiai:
1. Filosofinis / mistinis:
Kai kurios advaita vedantos ar neoplatonizmo tradicijos gali būti interpretuojamos kaip egoteistinės – pavyzdžiui, mintis, kad individuali siela (atman) yra tapati visagaliui Absoliutui (Brahman), t. y. "Aš esu Brahman".
2. Psichologinis / savimeilės kultūra:
Šiuolaikinėje kultūroje egoteizmas kartais pasireiškia kaip kraštutinis narcizizmas, kai asmuo tarsi "dievina" save, savo norus ir vertybes, laikydamas jas aukštesnėmis už kitų žmonių interesus ar moralines normas.
3. Religinis kontekstas:
Kai kurios okultinės ar New Age mintys gali skelbti, kad kiekvienas žmogus yra dievas savo pačioje realybėje, o išoriniai dievai yra tik jo paties projekcijos.
Svarbu atskirti nuo:
- Teizmo (tikėjimas atskiru Dievu),
- Ateizmo (neigimas Dievo egzistavimą),
- Panteizmo (visata = Dievas, bet ne būtinai identifikuojama su individualiu "aš").
Egoteizmas dažnai kritikuojamas kaip savanaudiškos, išdidžios pasaulėžiūros išraiška, nors mistinėse tradicijose jis gali būti traktuojamas kaip transcendencijos, o ne ego stiprinimo, patirtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.