„Duolė“ lietuvių kalboje reiškia mažą, negilią duobę ar įdubimą žemėje, dažniausiai susidariusią natūraliai (pvz., nuo lietaus, vandens srovės) arba paliktą kaip pėdsaką (pvz., nuo ko nors išrausta).
Pavyzdžiai:
1. Po lietaus kelyje liko daug mažų duolių, kurios prisipildė vandens.
2. Kiškis išsirausė nedidelę duolę po šaknimis ir ten apsistojo.
Pastaba: Žodis „duolė“ yra gana retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas tarmėse ar senesniuose tekstuose. Kasdienėje kalboje dažniau vartojami sinonimai: įduba, duobutė, skylė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.