dolina

Dolina (lietuvių kalba) – tai slėnis, dauba, klonis, t.y. žema, pailga gamtinė įduba tarp kalvų ar aukštumų, dažnai su upeliu ar kita vandenite.

Trumpai: Žemuma tarp kalvų.

Pavyzdžiai:

1. Gamtos kontekste:
- Mūsų kaimą supa graži dolina, kuria teka upelis.
- Kalnų dolinoje auga reti augalai.

2. Perkeltine prasme (retai, dažniau poetiškai):
- Gyvenimo dolinoje (t. y. sunkumuose) jis išmoko drąsos.

Sinonimai: slėnis, dauba, klonis, įduba.
Kilmininko forma: dolinos (pvz., eiti per doliną → dolinos gylis).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dolina' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Dolina (lietuvių kalba) – tai slėnis, dauba, klonis, t.y. žema, pailga gamtinė įduba tarp kalvų ar aukštumų, dažnai su upeliu ar kita vandenite. Trumpai: Žemuma tarp kalvų. Pavyzdžiai: 1. Gamtos kontekste: - Mūsų kaimą supa graži dolina, kuria teka upelis. - Kalnų dolinoje auga reti augalai. 2. Perkeltine prasme (retai, dažniau poetiškai): - Gyvenimo dolinoje (t. y. sunkumuose) jis išmoko drąsos. Sinonimai: slėnis, dauba, klonis, įduba. Kilmininko forma: dolinos (pvz., eiti per doliną → dolinos gylis).