Dispozityvus – tai teisės terminas, reiškiantis pasirenkamumas, neprivalomumas. Jis nurodo, kad tam tikra taisyklė, norma ar nuostata gali būti keičiama susitarimu, sutartimi ar asmeniniu pasirinkimu, jei įstatymas ar kitas aktas to ne draudžia.
Pavyzdžiai:
1. Darbo teisėje
Jeigu įstatymas nustato minimalų atlyginimą, bet leidžia darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl didesnio atlyginimo – ši norma yra dispozityvi.
Pavyzdys: „Darbo sutartyje galima nustatyti didesnę atostogų trukmę nei nustatyta įstatyme, nes ši norma yra dispozityvi.“
2. Civilinėje teisėje
Daugelis sutarčių nuostatų yra dispozityvios – šalys gali jas keisti savo susitarimu.
Pavyzdys: „Pirkimo-pardavimo sutartyje galima nustatyti kitokius pristatymo terminus nei nustatyta Civiliniame kodekse, jei abi šalys sutinka.“
Trumpai:
Dispozityvus = neprivalomas, gali būti keičiamas susitarimu.
Priešingybė – imperatyvus (privalomas, negali būti keičiamas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.