Disociacija – tai psichologinis reiškinys, kai žmogaus sąmonė, atmintis, tapatumas ar suvokimas apie save ir aplinką laikinai „atsiskiria“ nuo tikrovės. Tai gali būti gynybinis mechanizmas nuo stipraus streso, traumos ar per didelės emocinės įtampos.
Trumpai:
Psichinis „atsitraukimas“ nuo realybės, kai mintys, emocijos ar patirtys atrodo atskirtos nuo savęs.
Pavyzdžiai:
1. Depersonalizacija – jausmas, tarsi būtumėte stebėtojas savo kūno ar mintyse („Lyg žiūrėčiau į save iš šalies“).
2. Derealizacija – aplinka atrodo nereali, miglota ar toli („Viskas atrodo kaip sapnas ar filmas“).
3. Psichogeninė amnezija – pamirštama trauminė patirtis ar tam tikras laikotarpis, nors atmintis fiziškai nesugadinta.
4. Kasdienis pavyzdys – vairuojant automobilį keliu, į kurį įprate, staiga suvokti, kad nepamenate paskutinių minučių („autopilotas“).
Svarbu:
Lengva disociacija pasitaiko ir sveikiems žmonėms (pvz., užsimerkus mintyse), tačiau dažnas ar sunkus disociacijos epizodai gali būti susiję su traumomis, nerimu ar disociatyviniais sutrikimais (pvz., disociatyvinė tapatybės sutrikimas). Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į specialistą (psichologą ar psichiatrą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.