diatonika
Diatonika – tai muzikos teorijos sąvoka, reiškianti gamtinę (natūraliąją) septynių nATO skalę, sudarytą iš penkių pilnų tonų ir dviejų pustonių tam tikroje sekoje.
Diatoninėse skalėse nėra pašalinių (alteruotų) natų, pvz., grojant baltųjų klavišų seka pianine be bemolių ar diezų.
Pagrindiniai bruožai:
- Naudojama daugumoje Vakarų muzikos stilių (klasikinė, pop, rokas, džiazas ir kt.).
- Pagrindinės diatoninės skalės – didžioji (major) ir mažoji (minor).
- Priešingybė – chromatinė skalė, kurią sudaro visi pustoniai.
Pavyzdžiai:
1. C didžioji skalė (groja tik baltieji pianino klavišai):
C – D – E – F – G – A – B – C
(tonų seka: tonas – tonas – pustonis – tonas – tonas – tonas – pustonis).
2. A mažoji natūralioji skalė (taip pat tik baltieji klavišai):
A – B – C – D – E – F – G – A
(tonų seka: tonas – pustonis – tonas – tonas – pustonis – tonas – tonas).
Trumpai: Diatonika – gamtinė 7 nATO skalė be išlygų, muzikos pagrindas.
- Gairės: Muzikos terminai
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.