diafonija
Diafonija – tai fonetinis reiškinys, kai tas pats garsas skirtingose kalbose ar tarmėse vystosi skirtingai, dėl to susidaro atitinkamų žodžių skirtumai. Kitaip tariant, tai istorinis garsų pokytis, kuris sukuria sistemingus atitikmenis tarp giminingų kalbų ar dialektų.
Pavyzdžiai:
1. Baltų kalbose:
Pvz., lietuvių kalbos š dažnai atitinka latvių kalbos s dėl senosios baltų prokalbės garso kitimo:
- liet. širdis – latv. sirds
- liet. šuo – latv. suns
2. Slavų kalbose:
Pvz., rytų slavų kalbose (rusų, ukrainiečių) buvo įvykęs garsų pokytis, vadinamas pleofonija, kuris sukūrė diafoniją su kitomis slavų kalbomis:
- rus. голова [galava] – lenk. głowa
(čia skirtumas atsiranda dėl skirtingo senojo slavų golva vystymosi)
3. Germanų kalbose:
Pvz., vokiečių kalbos pf atitinka anglų kalbos p (per žinomą antrąjį poslinkį):
- vok. Pfund – angl. pound
- vok. Pfeife – angl. pipe
Trumpai: Diafonija padeda suprasti kalbų giminystę ir istorinius garsų kitimus, lyginant tuos pačius žodžius giminingose kalbose.
- Gairės: Muzikos terminai
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.