Deskripcinis – tai būdvardis, reiškiantis apibūdinamąjį, aprašomąjį. Jis vartojamas kalboje, kai kalbama apie tai, kas nėra normatyvus (t. y. nustatantis taisykles), o tik aprašo, fiksuoja esamą padėtį, faktus ar vartoseną.
Trumpai:
Deskripcinis = aprašomasis, ne "reikalaujantis", o "teigiantis, kaip yra".
Pavyzdžiai:
1. Kalbotyroje:
Deskriptyvinė gramatika – tai gramatika, kuri aprašo, kaip žmonės iš tikrųjų kalba, o ne tai, kaip jie "turėtų" kalbėti pagal taisykles.
2. Teisėje:
Deskriptyvinė teisės norma – tokia norma, kuri tik aprašo socialinius santykius (pvz., "Prezidentas renkamas penkeriems metams"), o ne įsako, draudžia ar leidžia.
3. Kasdienėje kalboje:
Jei sakoma: "Šis tekstas yra deskriptyvus", tai reiškia, kad jis tik aprašo įvykius be vertinimo ar rekomendacijų.
Santrumpa:
Deskripcinis = aprašomasis, orientuotas į faktus, o ne į normas ar reikalavimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.