dekompensacija
Dekompensacija – tai medicininis terminas, reiškiantis organo ar sistemos funkcinių galimybių išsekimą, kai jis nebegali kompensuoti sutrikimo ir atsiranda akivaizdūs ligos simptomai.
Paprastai vartojama kalbant apie lėtines ligas, kurios ilgą laiką buvo kompensuotos (organas funkcionavo be rimtų simptomų), bet dėl papildomo krūvio, infekcijos ar ligos progresavimo įvyko staigus būklės pablogėjimas.
Pagrindinės sritys, kur vartojama:
1. Širdies dekompensacija – širdies nepakankamumas, kai širdis nebegali pumpuoti pakankamai kraujo.
Pvz.: Ligos, po ilgos kompensuotos stadijos, pacientui atsiranda stiprus dusulys gulint, edema (tirpsta), didelis nuovargis.
2. Kepenų dekompensacija – kepenų nepakankamumas, kai kepenys nebevykdo savo funkcijų (toksinių medžiagų neutralizavimo, baltymų sintezės).
Pvz.: Cirozės atveju gali išsivystyti gelta, ascitas (skysčio kauptis pilvo srityje), sąmonės sutrikimai (hepatinė encefalopatija).
3. Psichikos dekompensacija – psichinės būklės staigus pablogėjimas, kai žmogus nebesugeba susidoroti su stresu ar liga.
Pvz.: Asmuo, sergantis šizofrenija, ilgą laiką gyvenęs stabiliai, po sunkių stresinių įvykių gali patirti psichozės epizodą.
Trumpai:
Dekompensacija – tai kompensuotos būklės žlugimas, vedantis į aktyvius ligos požymius ir dažnai reikalaujantis neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.