dekadentizmas

Dekadentizmas – tai kultūrinis ir meninis judėjimas, kilęs XIX a. pabaigoje Europoje, kuris išreiškė nusivylimą visuomene, moralės nuopuolį, pesimizmą, estetizmą ir linkimą į išsigimimo, mirties bei morbidiškų temų idealizavimą. Jis dažnai siejamas su simbolizmu ir buvo reakcija į racionalizmą bei optimizmą.

Pagrindiniai bruožai:
- Estetizmas – menas dėl meno, grožio kultas.
- Pesimizmas ir cinizmas – nusivylimas progresu, moralės kritika.
- Išsigimimo ir mirties tematika – dėmesys nykstančiai kultūrai, ligoms, tabu.
- Individualizmas – atsiskyrimas nuo visuomenės, egocentriškumas.

Pavyzdžiai:
1. Literatūra:
- Oskaras Vaildas („Doriano Grėjaus portretas“) – veikėjo moralinis žlugimas, grožio ir amžinybės siekis.
- Žoržas Šarlis Huismansas („Priešingybėse“) – aristokrato dekadentiškas gyvenimo būdas, jausminis atšiaurumas.

2. Menas:
- Gustavas Klimtas – jo darbuose dažna dekadentiška erotika, ornamentika ir mirties simbolika.
- Felicjanas Ropsas – piešiniai, vaizduojantys satanizmą, erotinius tabu.

3. Muzika:
- Ričardas Štrausas opera „Salomėja“ (pagal O. Vaildo dramą) – dekadentiškas erotizmas, psichologinis iškrypimas.

Trumpai: Dekadentizmas – tai XIX a. pabaigos meninė reakcija į pernelyg optimistišką epochą, kurioje dėmesys buvo skiriamas grožiui, moralės erozijai ir žmogaus tamsiajai pusei.

• Terminai: dekadentizmas

Įrašas
Paaiškinimas	Dekadentizmas – tai kultūrinis ir meninis judėjimas, kilęs XIX a. pabaigoje Europoje, kuris išreiškė nusivylimą visuomene, moralės nuopuolį, pesimizmą, estetizmą ir linkimą į išsigimimo, mirties bei morbidiškų temų idealizavimą. Jis dažnai siejamas su simbolizmu ir buvo reakcija į racionalizmą bei optimizmą. Pagrindiniai bruožai: - Estetizmas – menas dėl meno, grožio kultas. - Pesimizmas ir cinizmas – nusivylimas progresu, moralės kritika. - Išsigimimo ir mirties tematika – dėmesys nykstančiai kultūrai, ligoms, tabu. - Individualizmas – atsiskyrimas nuo visuomenės, egocentriškumas. Pavyzdžiai: 1. Literatūra: - Oskaras Vaildas („Doriano Grėjaus portretas“) – veikėjo moralinis žlugimas, grožio ir amžinybės siekis. - Žoržas Šarlis Huismansas („Priešingybėse“) – aristokrato dekadentiškas gyvenimo būdas, jausminis atšiaurumas. 2. Menas: - Gustavas Klimtas – jo darbuose dažna dekadentiška erotika, ornamentika ir mirties simbolika. - Felicjanas Ropsas – piešiniai, vaizduojantys satanizmą, erotinius tabu. 3. Muzika: - Ričardas Štrausas opera „Salomėja“ (pagal O. Vaildo dramą) – dekadentiškas erotizmas, psichologinis iškrypimas. Trumpai: Dekadentizmas – tai XIX a. pabaigos meninė reakcija į pernelyg optimistišką epochą, kurioje dėmesys buvo skiriamas grožiui, moralės erozijai ir žmogaus tamsiajai pusei.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.