deartikuliacija

Deartikuliacija – tai kalbos sutrikimas, kai žmogus negali aiškiai tarti tam tikrų garsų, skiemenų ar žodžių dėl artikuliacijos aparato (liežuvio, lūpų, gomurio, žandikaulių) pažeidimo ar netinkamo valdymo. Tai gali būti susiję su neuromotoriniais sutrikimais, anatominiais defektais ar kitomis priežastimis.

Pavyzdžiai:
1. Vaikas su dislalija gali tarti „š“ vietoj „s“ (pvz., „šamas“ vietoj „samas“) arba praleisti garsus („aka“ vietoj „šaka“).
2. Suaugusiam po insulto gali būti sunku tarti sudėtingus žodžius dėl paralyžiaus ar silpnumo lūpose ar liežuvyje (pvz., „stalas“ gali skambėti kaip „talas“ ar iškraipytai).

Deartikuliacija dažnai gydoma logopedijos pagalba, rengiant specialias pratimų programas.

Įrašas
Paaiškinimas	Deartikuliacija – tai kalbos sutrikimas, kai žmogus negali aiškiai tarti tam tikrų garsų, skiemenų ar žodžių dėl artikuliacijos aparato (liežuvio, lūpų, gomurio, žandikaulių) pažeidimo ar netinkamo valdymo. Tai gali būti susiję su neuromotoriniais sutrikimais, anatominiais defektais ar kitomis priežastimis. Pavyzdžiai: 1. Vaikas su dislalija gali tarti „š“ vietoj „s“ (pvz., „šamas“ vietoj „samas“) arba praleisti garsus („aka“ vietoj „šaka“). 2. Suaugusiam po insulto gali būti sunku tarti sudėtingus žodžius dėl paralyžiaus ar silpnumo lūpose ar liežuvyje (pvz., „stalas“ gali skambėti kaip „talas“ ar iškraipytai). Deartikuliacija dažnai gydoma logopedijos pagalba, rengiant specialias pratimų programas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.