Čardašas – tai tradicinis Vengrijos (taip pat paplitęs Austrijoje, Slovakijoje ir kaimyniniuose regionuose) porinis šokis, kuriam būdingas greitas ir lėtas tempas, aštriai kontrastuojantys judesiai, suktiniai ir improvizacija. Pavadinimas kilęs iš vengrų kalbos (csárdás), o žodis csárda reiškia „krova“ arba „užeiga“, todėl šokis istoriškai susijęs su liaudies šventėmis ir pramogomis.
Pagrindinės savybės:
- Dvi dalys: lėta, melodinga (lassú) ir greita, energinga (friss).
- Dažnai šokamas poromis, vyras ir moteris.
- Muzika atliekama smuiku, cimbolais ar kitais tradiciniais instrumentais.
Pavyzdžiai:
1. Muzikoje: Garsusis austrų kompozitorius Johanas Štrausas jaunesnysis kūrinyje „Čardašas“ iš operetės „Šikšnosparnis“ panaudojo šio šokio ritmus ir struktūrą.
2. Šokių scenoje: Daugelyje pasaulio liaudies šokių festivalių čardašas yra privaloma programa, kur šokėjai demonstruoja techniką ir improvizaciją.
3. Populiariojoje kultūroje: Filmuose ar spektakliuose, vaizduojančiuose Vengrijos ar cigoniškąją kultūrą, dažnai girdima čardašo muzika (pvz., filmuose „Grafas Monte Kristas“ ar „Mano puiki ponija“).
Trumpai tariant, čardašas – tai gyvas, emocingas šokis, simbolizuojantis Vengrijos liaudies kultūros energiją ir išraiškingumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.