Chromatizmas (iš gr. chrōma – 'spalva') – tai muzikos terminas, reiškiantis pusbalsių (pusių tonų) naudojimą melodijoje arba harmonijoje, kad būtų pasiektas spalvingas, išraiškingas ar įtemptas skambesys. Jis priešinamas diatoniškumui (gamtinei balsijų eilei).
Trumpai: Chromatizmas – pusbalsių eilės, kurios „nudažo“ melodiją arba akordus spalvingais, neįprastais posūkiais.
Pavyzdžiai:
1. Melodinis chromatizmas – melodija juda per pusbalsius:
- Pavyzdys: frazė „C – C# – D – D# – E“ (vietoj diatoniškos „C – D – E“).
- Garsus pavyzdys: R. Vagnerio opera „Tristanas ir Izolda“ – „Tristano akordas“, kuris naudoja chromatines progresijas, sukurdamas įtampą ir nostalgiją.
2. Harmoninis chromatizmas – akordai keičiasi per pusbalsius:
- Pavyzdys: C-dur → C#-mažorinis (ar kiti netikėti, spalvingi akordų perėjimai).
- Muzikoje: F. Šopeno noktiornai arba džiazo harmonijos, kur dažni chromatinių pakilimų/nusileidimų pavyzdžiai (pvz., akordų „eigos“ per pusbalsius).
3. Paprastas pavyzdys iš populiariosios muzikos:
- The Beatles dainoje „Michelle“ yra žinomas chromatinių žingsnių fragmentas („I love you“ eilutėje melodija leidžiasi per pusbalsius: F – E – D# – D).
Chromatizmas suteikia muzikai dramatiškumo, melancholiškumo arba modernaus skambesio, todėl plačiai naudojamas nuo romantizmo iki džiazo, roko ir filmų muzikos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.