"Celestinas" – tai ispanų kilmės žodis, reiškiantis įtariantį, sąmokslininką ar tarpininką, ypač meilės reikaluose. Dažnai vartojamas neigiama prasme, nusakant asmenį, kuris slapta organizuoja ar palengvina neteisėtus ar amorališkus ryšius.
Terminas kilo iš Fernando de Rojas dramos "La Celestina" (1499), kurios pagrindinė veikėja Celestina yra senutė-įtariantė, manipuliuojanti meilės intrigomis.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
"Celestinos veikėja tapo tokiu įtakingu literatūriniu personažu, kad jos vardas Ispanijoje pradėtas vartoti kaip įtariančios moters sinonimas."
2. Šiuolaikinis vartojimas (perkeltine prasme):
"Jis elgiasi kaip tikra celestina – visur kišasi į svetimus santykius ir slepia vieno kito nuodėmes."
3. Literatūrinis pavyzdys:
"Kai kuriuose Lotynų Amerikos romanuose celestinos vaidmuo perimamas šiuolaikinių 'meilės maklerių', kurie naudojasi socialiniais tinklais ar technologijomis."
Pastaba: Lietuvių kalboje šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūrologijos ar kultūros kontekste. Artimiausi sinonimai – įtariantis, sąmokslininkas, tarpininkas (dažnai su neigiamu atspalviu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.