"Celė" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą, uždarą patalpą ar kambarį, dažniausiai kalėjime, areštinėje, ligoninėje ar panašioje įstaigoje. Jis gali būti vartojamas ir perkeltine prasme, nusakant ribotą, uždarytą erdvę ar net psichologinį "uždarymą".
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
"Kalėjime jis buvo uždarytas vienoje celėje su dviem kitais kaliniais."
"Psichiatrinėje ligoninėje paciento celė buvo apšviesta ir tvarkinga."
2. Perkeltinė prasmė (dažnai apie mintis, jausmus):
"Po skyrybų jis pasijuto lyg savo liūdesio celėje."
"Jos fantazija sukūrė savo pasaulį – saugią celę nuo rūpesčių."
Sinonimai: kamertiukas, kamerė, uždaromas skyrius, kabinetas (seniau).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.