bututas
„Bututas“ yra žargoninis žodis, reiškiantis klaidingą, neteisingą ar nesąmoningą pasakymą, melą, nesąmonę. Jis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, norint pabrėžti, kad kažkas pasakyta be pagrindo, kvailai ar netiksliai.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Neklausyk jo, jis vėl kalba bututus – nieko iš to nebus.“
(Reiškia: kalba nesąmones, netikrumus.)
2. Atsakant į netikslų teiginį:
„Ką tu čia pievi bututus? Vakar buvo saulėta, o ne lijo!“
(Reiškia: meluoji / kalbi netikrą informaciją.)
Sinonimai: nesąmonė, melas, pasakos, plepalai, blynas (žargonas).
Kilė: Tikriausiai kilęs iš žodžio „buti“ (būti) su priesaga „-utas“, nors etimologija nėra visiškai aiški. Dažnas jaunimo ir šnekamosios kalbos vartosenoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.