bunrakus
Bunrakus (dažniau vartojama forma bunraku) – tai tradicinis japonų lėlių teatras, kurio spektakliuose naudojamos apie pusantro metro aukščio medinės lėlės, valdomos trimis lėlininkais. Jis yra įtrauktas į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą. Bunraku spektakliuose veiksmą lydi muzikinis pasakojimas (recitavimas) ir šamiseno (trijų stygų instrumentas) muzika.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
Bunraku suklestėjo Edo laikotarpiu (XVII–XIX a.) Japonijoje, konkuruodamas su kabuki teatru. Žymiausias dramaturgas – Čikamacu Monzaemon, kurio tragedijos dažnai vaidindavo bunraku scenose.
2. Šiuolaikinis pavyzdys:
Nacionalinis Bunrako teatras Osakoje reguliariai rengia spektaklius, kuriuose vaidinamos klasikinės dramos (pvz., „Kandžinčō“ ar „Jotsuya Kaidan“). Spektakliai gali trukti kelias valandas, o lėlininkai dažnai mokosi amato visą gyvenimą.
3. Kultūrinė įtaka:
Bunrako technikos įtakos turėjo ir moderniam japoniškam menui – pavyzdžiui, režisierius Hideo Nakata horroro filme „The Ring“ („Žiedas“) naudojo bunraku įkvėptus lėlių judesius, kad sukurtų siaubingą personažą Sadako.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.