Bunčiukas – tai mažybinė forma nuo žodžio buntas, kuris reiškia nedidelę, dažniausiai neorganizuotą žmonių grupę, minią ar būrelį, kartais su neigiamu atspalviu (pvz., triukšmaujančių žmonių grupė).
Trumpai: bunčiukas – mažas būrelis, nedidelė miniūtė.
Pavyzdžiai:
1. Kieme susirinko nedidelis bunčiukas vaikų, žaidžiančių kamuoliu.
2. Prie parduotuvės stovėjo bunčiukas žmonių, laukiančių atidarymo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.