bunčiukas

bunčiùkas [ukr. bunčiuk < turkų k. buncuk — arklio uodega]:
1. medinė lazda, užsibaigianti rutuliu arba smaigaliu, papuoštu ašutais ir 2 sidabriniais šepetėliais;
vartotas turkų, totorių, kazokų kaip kar. valdžios ženklas;
Ukrainoje ir Lenkijoje — atamano arba etmono valdžios ženklas;
2. kar. orkestrų mušamasis (purtomas) muz. instrumentas — ant koto pritvirtinta medinė svirtelė (skersinis) su varpeliais arba skardos plokštelėmis.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bunciukas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis