biheviorizmas
Biheviorizmas – tai psichologijos kryptis, kuri tyrinėja objektyviai stebimą elgesį, ignoruodama vidinius psichinius procesus (mąstymą, emocijas). Pagrindinis dėmesys skiriamas dirginimo ir reakcijos ryšiui bei mokymosi mechanizmams.
Pagrindinės idėjos:
1. Elgesys yra išmokamas per sąveiką su aplinka.
2. Psichologija turi būti objektyvi, remiantis stebėjimais ir eksperimentais.
3. Vidiniai procesai (pvz., sąmonė) nėra tiesiogiai matomi, todėl nėra moksliškai tiriami.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis sąlygojimas (Pavlovas)
Šuo išmoksta susieti neutralų dirgiklį (skambutį) su maistu ir pradeda seilėtis tik išgirdęs skambutį.
Čia parodyta, kaip per pasikartojančius asociacijas formuojasi nauja reakcija.
2. Operantinis sąlygojimas (Skinneris)
Žiurkė narve paspaudžia svirtį ir gauna maisto granulę. Dėl to ji dažniau kartos šį veiksmą.
Tai iliustruoja, kaip pasekmės (atlygis arba bausmė) formuoja elgesį.
Trumpai: Biheviorizmas aiškina elgesį kaip išmoktų reakcijų į aplinkos dirgiklius rezultatą, pabrėždamas stebimą ir išmatuojamą elgesį, o ne mintis ar jausmus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.