belitas

„Belitas“ – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis klaidą, netikslumą, nesąmonę ar nesąmoningą veiksmą. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač jaunimo tarpe, norint nurodyti, kad kažkas buvo padaryta neteisingai, kvailai ar neįprastai.

Pavyzdžiai:

1. „Tai buvo visiškas belitas – pamiršau išjungti virdulį, ir visa virtuvė prasmirdo.“
(Reikšmė: didelė klaida, nesusipratimas.)

2. „Nežiūrėk to filmo, ten vienas belitas.“
(Reikšmė: nesąmonė, nekokybiškas turinys.)

3. „Kaip tu galėjai nusipirkti tokį telefoną už tokią kainą? Tikras belitas!“
(Reikšmė: kvailas sprendimas, apgavystė ar nevertas dalykas.)

Žodis kilęs iš rusų kalbos žargono „белитас“ (belitas), kuris savo ruožtu kildinamas iš lotynų „belitas“ (kvailys, neišmanėlis). Lietuvių kalboje įsitvirtino kaip išreiškimas nepasitenkinimui ar pajuokai.

Įrašas
Paaiškinimas	„Belitas“ – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis klaidą, netikslumą, nesąmonę ar nesąmoningą veiksmą. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač jaunimo tarpe, norint nurodyti, kad kažkas buvo padaryta neteisingai, kvailai ar neįprastai. Pavyzdžiai: 1. „Tai buvo visiškas belitas – pamiršau išjungti virdulį, ir visa virtuvė prasmirdo.“ (Reikšmė: didelė klaida, nesusipratimas.) 2. „Nežiūrėk to filmo, ten vienas belitas.“ (Reikšmė: nesąmonė, nekokybiškas turinys.) 3. „Kaip tu galėjai nusipirkti tokį telefoną už tokią kainą? Tikras belitas!“ (Reikšmė: kvailas sprendimas, apgavystė ar nevertas dalykas.) Žodis kilęs iš rusų kalbos žargono „белитас“ (belitas), kuris savo ruožtu kildinamas iš lotynų „belitas“ (kvailys, neišmanėlis). Lietuvių kalboje įsitvirtino kaip išreiškimas nepasitenkinimui ar pajuokai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.