Anomalus (lotynų k. anomalus) reiškia nukrypstantį nuo normos, nepaprastą, nenormalų, išskirtinį ar netaisyklingą. Šis terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti reiškinius, objektus ar situacijas, kurios išsiskiria iš įprasto ar numatomo modelio.
Trumpai:
Anomalus – tai kas nėra tipiška, kas skiriasi nuo įprasto ar laukiamo.
---
Pavyzdžiai:
1. Moksle:
Anomalus rezultatas eksperimente – tai duomenys, kurie neatitinka teorinių prognozių ar ankstesnių tyrimų.
Pvz.: „Šilumos laidumo matavimai parodė anomalias vertes, kurių negalima paaiškinti esamomis fizikos teorijomis.“
2. Gamtos reiškiniai:
Anomalus orų sąlygos – nepaprastai karštas rugsėjo mėnuo arba sniegas liepos mėnesį.
Pvz.: „Šiemet buvo stebimos anomalios šalčio bangos net pietinėse šalyse.“
3. Medicinoje:
Anomalus audinys – ląstelių struktūra, kuri skiriasi nuo sveikos ir gali rodyti ligos požymius.
Pvz.: „Magnetinio rezonanso tyrime buvo aptiktas anomalus darinys smegenyse.“
4. Kasdieniame gyvenime:
Anomalus elgesys – asmuo veikia priešingai nei įprasta ar numatoma.
Pvz.: „Jo ramus ir kantrus būdas šią dieną buvo visiškai anomalus – jis rėkavo ir metė daiktus.“
---
Sinonimai: nenormalus, netipiškas, išskirtinis, nukrypęs, netaisyklingas.
Antonimai: normalus, tipiškas, įprastas, reguliarus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.