abjuracija

Abjuracija – tai viešas, formalus atsisakymas ar atsižadėjimas (pvz., tikėjimo, nuomonės, pareigų), dažniausiai prieš valdžią ar instituciją, kartu pasižadant jos nebegrįžti. Terminas kilęs iš lotynų kalbos (abjurare – „prisiekti atsisakyti“).

Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas: XVI–XVII a. Europoje katalikų šalyse protestantai buvo verčiami atlikti abjuraciją – viešai atsisakyti savo tikėjimo ir pripažinti katalikybę.
2. Teisinis aspektas: Politinis kalinys, paleistas iš kalėjimo, gali būti priverstas pasirašyti abjuraciją, kurioje jis atsisako veikti prieš esamą valdžią.
3. Metaforinis vartojimas: Rašytojas savo ese abiuravo ankstesnes pažiūras, viešai pripažindamas, kad jos buvo klaidingos.

Trumpai: Abjuracija – formalus viešas atsisakymas/atsižadėjimas, dažnai susijęs su įsitikinimais, pareigomis ar praeitais veiksmais.

Įrašas
Paaiškinimas	Abjuracija – tai viešas, formalus atsisakymas ar atsižadėjimas (pvz., tikėjimo, nuomonės, pareigų), dažniausiai prieš valdžią ar instituciją, kartu pasižadant jos nebegrįžti. Terminas kilęs iš lotynų kalbos (abjurare – „prisiekti atsisakyti“). Pavyzdžiai: 1. Istorinis kontekstas: XVI–XVII a. Europoje katalikų šalyse protestantai buvo verčiami atlikti abjuraciją – viešai atsisakyti savo tikėjimo ir pripažinti katalikybę. 2. Teisinis aspektas: Politinis kalinys, paleistas iš kalėjimo, gali būti priverstas pasirašyti abjuraciją, kurioje jis atsisako veikti prieš esamą valdžią. 3. Metaforinis vartojimas: Rašytojas savo ese abiuravo ankstesnes pažiūras, viešai pripažindamas, kad jos buvo klaidingos. Trumpai: Abjuracija – formalus viešas atsisakymas/atsižadėjimas, dažnai susijęs su įsitikinimais, pareigomis ar praeitais veiksmais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.