Lietuvių jaunimo kalboje (žargone) žodis „žibuoklė“ paprastai reiškia „moterį“ arba „mergaitę“, dažnai su šiek tiek švelniu ar net švelniai ironišku atspalviu. Tai nėra įžeidžiantis žodis, bet gali būti vartojamas kaip šmaikštus ar švelnus sinonimas, panašiai kaip „panelė“, „merga“ ar „kūdikė“ (nors pastarieji gali turėti skirtingų niuansų).
Pavyzdžiai vartosenoje:
- „Ten tokia graži žibuoklė atėjo.“ („Ten tokia graži mergina atėjo.“)
- „Susipažinau su viena žibuoklėm.“ („Susipažinau su viena mergina.“)
Žodis kilęs iš bendrinės kalbos žodžio „žibuoklė“ (angl. flower, dažniausiai „tulpė“ ar „lelijų“ šeimos gėlė), tad metaforiškai jis siejamas su grožiu, švelnumu ar traukulu – kaip ir daugelis gėlių pavadinimų, naudojamų apibūdinti moteris (pvz., „rožė“, „gėlė“). Jaunimas šį žodį dažniausiai vartoja neformaliuose pokalbiuose, draugų rate ar socialiniuose tinkluose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.