zalūpa
„Zalūpa“ jaunimo kalboje (ypač Lietuvoje) reiškia lėtą, nevikrų, nerangų ar nevykusį žmogų. Tai yra šnekamoji, šiek tiek žeminanti ar juokaujanti išraiška, kuri dažnai vartojama apibūdinti žmogų, kuris:
1. Lėtai mąsto ar reaguoja – pvz., kai kas nors ilgai supranta pokalbį ar užduotį.
2. Nerangus ar nevikrus – pvz., padaro kvailą klaidą dėl neatidumo.
3. Aplaidus ar atsipalaidavęs – pvz., viską atidėlioja ar netvarkingai dirba.
Pavyzdžiai vartojimo:
- „Nueik iš čia, zalūpa, viską sulaužei!“ (kai kas nors neatsargiai sulaužė daiktą).
- „Kaip tu ilgai galvoji, zalūpa?“ (kai žmogus lėtai sprendžia problemą).
Alternatyvios reikšmės:
Kartais „zalūpa“ gali reikšti ir įstrigusį, nuobodų gyvenimą (pvz., „sėdi savo zalūpoj“ – sėdi namie, nieko neveikia), bet dažniau tai susiję su asmeniu.
Kilme:
Žodis greičiausiai kilęs iš žodžių „zalius“ (žalias, nebrandus) ir „lūpa“ (lūpos, bet čia tik kaip priesaga), nors tiksli etimologija neaiški. Jaunimo kalba jį dažnai naudoja kaip švelnesnį įžeidimą ar juoką tarp draugų.
Atkreipk dėmesį:
Tai neoficialus, šnekamasis žodis, kurį geriau vartoti tik neformaliose situacijose su pažįstamais. Gali būti laikomas įžeidimu, jei vartojamas rimtai ar nepažįstamam žmogui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.