„Štrafas“ jaunimo kalboje (ir bendrai žargoninėje lietuvių kalboje) dažniausiai reiškia bausmę, nuobaudą ar netikėtą nemalonių pasekmių situaciją.
Pavyzdžiui:
- „Gavau štrafą už vėlavimą“ – gavau įspėjimą / baudą.
- „Tai štrafas, jei taip elgiesi“ – tai gresia problemomis / bausme.
Žodis kilęs iš rusų kalbos („штраф“ – bauda, nuobauda) ir yra įsitvirtinęs kaip šnekamosios kalbos, ypač jaunimo, elementas. Kartais vartojamas ir šiek tiek humoro ar perdėjimo atspalviu, apibūdinant bet kokią nemalonų „atsakomybę“ ar netikėtą neigiamą situaciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.