"Šliapa" jaunimo kalboje (ypač Lietuvoje) dažniausiai reiškia "kepurę" arba "skrybėlę". Tai yra žargoninis, šnekamasis žodis, kuriuo jauni žmonės įpratę vadinti galvos apdangalus.
Pavyzdžiai vartosenoje:
- "Nusipirkau naują šliapą" = Nusipirkau naują kepurę.
- "Užsidėk šliapą, šalta" = Užsidėk kepurę, šalta.
- "Mano šliapa dabar labai madinga" = Mano kepurė dabar labai madinga.
Žodis kildinamas iš slavizmų (plg. rusų "шляпа" – kepurė, skrybėlė) ir Lietuvoje jis įsitvirtino kaip neformalaus, dažnai šiek tiek "kietesnio" arba patogaus žodžio alternatyva oficialiam "kepurei" ar "skrybėlei".
Kartais gali būti vartojamas ir perkeltine prasme, pavyzdžiui, apibūdinant kažką nevykusio ar "nuobodaus" (pagal analogiją su rusišku žargonu), bet pagrindinė ir dažniausia reikšmė – būtent galvos apdangalas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.