„Škliaukė“ jaunimo kalboje (arba bendrai internetinėje kultūroje) dažniausiai reiškia beprasmę, nesąmonę, absurdišką ar nesuprantamą kalbą, tekstą ar situaciją. Šis žodis yra kilęs iš lietuvių kalbos žodžio „šnekėti“, bet vartojamas ironiškai ar juokais, pavyzdžiui:
- Kai kas nors kalba sudėtingai, painiai ar per daug filosofiškai.
- Kai tekstas ar pokalbis atrodo beprasmis ar pernelyg abstraktus.
- Kartais taip gali būti vadinamas ir pats kalbėtojas, kuris „škliaukia“ (t. y. kalba nesąmones).
Pavyzdys:
„Ką čia per škliaukę parašei? Nieko nesupratau.“
„Nustok škliaukėti, kalbėk normaliai.“
Žodis yra neformalus, dažnai vartojamas jaunimo ar interneto memų kontekste, ir gali būti laikomas šiek tiek žargonu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.