svolačius

„Svolačius“ – tai žargoninis žodis, kurį jaunimas vartoja kalbėdamas apie nepageidaujamą, nemalonų ar nuobodų žmogų, situaciją ar dalyką. Jis dažniausiai naudojamas neformalioje kalboje, pokalbiuose tarp draugų ar socialiniuose tinkluose.

Pavyzdžiai vartosenoje:
- „Vėl tas svolačius atėjo į paskaitą ir visus erzina.“
- „Šiandien tokia svolačių diena – niekas nepavyko.“
- „Nueik iš čia, svolačiau!“ (šiek tiek įžeidžiant).

Kilties versijos:
Žodis greičiausiai kilęs iš rusiško žodžio «сволочь» (svoloč), kuris reiškia „nepaprastai blogas, niekingas žmogus“ arba tiesiog „šiukšlė“. Lietuvių jaunimo žargone jis įgavo platesnę, kartais ne tokia stiprią reikšmę – gali reikšti ne tik „blogą žmogų“, bet ir nuobodumą, nemalonumą.

Atminkite: šis žodis yra žargoninis ir nekultūringas, todėl nerekomenduojama jo vartoti oficialioje ar pagarbioje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	„Svolačius“ – tai žargoninis žodis, kurį jaunimas vartoja kalbėdamas apie nepageidaujamą, nemalonų ar nuobodų žmogų, situaciją ar dalyką. Jis dažniausiai naudojamas neformalioje kalboje, pokalbiuose tarp draugų ar socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiai vartosenoje: - „Vėl tas svolačius atėjo į paskaitą ir visus erzina.“ - „Šiandien tokia svolačių diena – niekas nepavyko.“ - „Nueik iš čia, svolačiau!“ (šiek tiek įžeidžiant). Kilties versijos: Žodis greičiausiai kilęs iš rusiško žodžio «сволочь» (svoloč), kuris reiškia „nepaprastai blogas, niekingas žmogus“ arba tiesiog „šiukšlė“. Lietuvių jaunimo žargone jis įgavo platesnę, kartais ne tokia stiprią reikšmę – gali reikšti ne tik „blogą žmogų“, bet ir nuobodumą, nemalonumą. Atminkite: šis žodis yra žargoninis ir nekultūringas, todėl nerekomenduojama jo vartoti oficialioje ar pagarbioje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.