smuikačius
„Smuikačius“ jaunimo kalboje (ypač lietuviškoje internetinėje kultūroje) reiškia smulkų, paprastą, dažniausiai nebrangų alkoholinį gėrimą, kurį žmonės įsigyja ir geria greitai, paprastai neplanuodami ilgesnio išsiblaškymo.
Tai yra žargoninis žodis, sudarytas iš dviejų dalių:
- „smuik“ – trumpinys iš „smuklės“ (baras, užkandinė) arba tiesiog susijęs su greitu, neformaliu gėrimu.
- „-ačius“ – priesaga, suteikianti žodžiui šiek tiek juokingą, neoficialų atspalvį (panašiai kaip „barča“ ar „vynča“).
Kontekstai, kuriuose vartojamas:
- „Eime į smuikačių“ – reiškia „eime išgerti po stikliuką“ (dažniausiai alaus ar kokteilio).
- „Užsukom į smuikačių pakeliui namo“ – nurodo trumpą sustojimą gerti.
- Kartais gali reikšti ir pačią vietą (barą, pubą), bet dažniau – veiksmą ar gėrimą.
Alternatyvūs jaunimo žargoniniai atitikmenys:
- „Barčas“ – baras ar gėrimas bare.
- „Alkašynas“ – gėrimo išėjimas (šiek tiek neigiamu atspalviu).
- „Vynčiotis“ – gerti vyną.
Svarbu: šis žodis yra labai neformalus, vartojamas tarp draugų, jaunesnių žmonių, ir netinkamas oficialiai kalbai. Jis atspindi lengvą, nerimtą požiūrį į alkoholio vartojimą kaip socialinį reiškinį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.