„Smailikas“ jaunimo kalboje (ypač Lietuvoje) dažniausiai reiškia smailę, aštrų, aukštą garsą – tai yra garsas, kurį išskiria aukštas dažnis, pvz., dūdelė, švilpimas, aukštos natos muzikoje ar net aukštas balsas. Kartais šis žodis gali būti vartojamas ir humoristiniu ar šmaikščiu kontekste, pavyzdžiui, apibūdinant kažką, kas „susimailė“ (t. y. pasielgė keistai, išsisuko ar pasirodė juokingai aukštais tonais).
Praktiškai jaunimas gali sakyti:
- „Koks smailikas!“ – girdint aukštą garsą.
- „Įsidėmėk smailiką“ – pvz., apie aukštą natą dainoje.
- „Jis toks smailikas“ – galima apie žmogų, kuris kalba labai aukštu balsu ar elgiasi „aštrai“.
Žodis yra neformalus, kilęs iš lietuvių kalbos žodžio „smailus“ (aštrus) su priesaga „-ikas“, ir dažniausiai vartojamas pokalbiuose ar internetinėje kultūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.